Žemėlapis - Libraždžio apygarda (Rrethi i Librazhdit)

Libraždžio apygarda (Rrethi i Librazhdit)
Libraždžio apygarda  – viena iš 36-ių Albanijos apygardų, esanti šalies rytuose. Priklauso Elbasanio apskričiai. 63 192 gyventojai (2010 m. duomenys). Plotas – 1 023 km². Suformuota 1958 m. Administracinis centras – Libraždis. Ribojasi su Bulkizės, Tiranos, Elbasanio, Gramšio ir Pogradecio apygardomis. Rytuose turi pasienio ruožą su Makedonija.

Apygardos paviršius kalnuotas su vaizdingais slėniais. Įsikūręs Šebeniko Jablanicės nacionalinis parkas, kuris užima 33 % apygardos teritorijos. Škumbinio upės ištakos prasideda Valamros ir Guri i Topito kalnuose; 64 km teka Libraždžio apygardoje.

Libraždžio apygarda sudaryta iš dviejų miestų (Libraždis ir Perenjas), 9-ių kaimo tipo savivaldybių bei 77-ių kaimų:

* Hotolištis

* Libraždis

* Lunikas

* Orenė

* Polis

* Perenjas

* Kenderis 
Žemėlapis - Libraždžio apygarda (Rrethi i Librazhdit)
Šalis - Albanija
Albanijos vėliava
Albanija ( arba Shqipëria), oficialiai Albanijos Respublika ( – erelių žemė) – valstybė Pietryčių Europoje. Ribojasi su Juodkalnija šiaurėje ir 2008 m. vasario 18 d. paskelbusia nepriklausomybę Kosovo valstybe šiaurės rytuose, Šiaurės Makedonija rytuose ir Graikija pietuose. Vakarinius šalies krantus skalauja Adrijos jūra, o pietvakariuose – Jonijos jūra. Sostinė – Tirana. Kiti didieji miestai yra Duresis, Vliorė ir Škoderis.

Garsiajame Ptolemėjaus žemėlapyje, kuriame minima Ilirų gentis Albanoi yra pažymėtas ir miestas – Albanopolis. Šiokių tokių duomenų apie Albanijos kilmę duoda jos vardo susidarymo aiškinimas. Alb- elemento kilmė šalies pavadinime yra siejama su ilyrų alb – kalva, kalvų pieva, iš kurio kildinamas ir pavadinimas Alpės. Ir pagal albanų istorikų versiją, dabartinių albanų protėviai buvo ilyrai, kurie į vakarų Balkanus atsikraustė apie 2 tūkstantmetį pr. m. e. Tuo metu jie buvo apsupti keleto nedraugiškų valstybių. Graikai į šią teritoriją atvyko VII a. pr. m. e. ir, pavertę ją savo kolonija, taikiai prekiavo su vietiniais gyventojais ilyrais. Patys ilyrai savarankišką valstybę įkūrė IV a. pr. m. e., tačiau graikai užvaldė pietinę šalies dalį (teritoriniai ginčai tarp Albanijos ir Graikijos tęsiasi ir iki šių dienų). Vėliau, 228 m. pr. m. e., besiplečianti Romos valstybė užgrobė Ilyriją, pasiuntusi ten 200 karo laivų. Tačiau lingvistiniai duomenys prieštarauja tokiai traktuotei. Ilyrai greičiausiai buvę kentuminės kalbos atstovais, o albanai yra sateminės kalbos atstovai. Vis dėlto genetiniai tyrimai nedviprasmiškai parodo, kad albanai yra Balkanų autochtonai. Viena iš labiau pagrįstų versijų yra albanų kilimas iš dakų – senosios Dakijos (dab. Rumunija) gyventojų, kurie į šiuolaikinę Albaniją atsikėlė po romėnų Dakijos nukariavimo. Tai patvirtina albanų prokalbės substratas rumunų kalboje bei dakų ir albanų asmenvardžių paralelės. Tačiau ši etnogenezės versija albanų netenkina politiniais sumetimais dėl pretenzijų į Kosovą, nes šie reikalavimai grindžiami neįrodytu ilyrų ir albanų giminiškumu.
Valiuta / Kalba  
ISO Valiuta Simbolis Significant Figures
ALL Albanijos lekas (Albanian lek) L 2
ISO Kalba
SQ Albanų kalba (Albanian language)
EL Graikų kalba (Greek language)
Neighbourhood - Šalis  
  •  Graikija 
  •  Juodkalnija 
  •  Kosovas 
  •  Serbija 
  •  Šiaurės Makedonija